Dažnai savęs klausiu - kuo skiriasi popierinė knyga nuo elektroninės? Ir prieinu absurdišką išvadą - popierinė knyga yra mano nuosavybė ir aš galiu su ja daryti ką noriu - paskolinti, išmesti, parduoti, o elknyga - kaip buvo taip ir lieka autorių ir leidėjų nuosavybė - be jų sutikimo negaliu nei paskolinti, nei parduoti mano įsigytos knygos. Net negaliu niekam pasakyti kas turi tokią knygą - mane leidėjai ir t.t. baus visu įstatymo griežtumu.
Ar ne absurdas? |
Kaip tokiu atveju galima naudotis elknyga?
Reiškia sumoku pinigus, kaip už daiktą, kurį įsigyju, o pasirodo man ją tik paskolino. Nuosavybės teises vistiek turi leidėjas ar autorius. Popierinių knygų bibliotekose daugybė knygų, bet jei tokią biblioteką noriu sukurti elknygoms, nors ir joks mokestis už tai neimamas - aš jau nusikaltėlis - aš " pažeidžiau autorių ir leidėjų autorines teises". Net jei aš tik nurodau kokioje svetainėje ta knyga gali būti. Absurdas |
Vienas nemokamo kūrinių platinimo internetu entuziastų yra rašytojas, “Alchemiko” ir “Portobelo raganos” autorius Paulo Coelho. Savo knygoms populiarinti jis naudoja “Torrent” tinklus ir kitas piratines failų keitimosi programas. P. Coelho netgi sukūrė tinklalapį “Pirat Coelho”. Į jį dedamos nuorodos, iš kur galima parsisiųsti šio autoriaus piratinių failų, nuolat pasirodančių internete. Ir šią piratinių versijų paiešką nuolat vykdo specialiai tam paties autoriaus įdarbinti keli žmonės. Pats P.Coelho Miunchene vykusioje konferencijoje sakė, kad Rusijoje “Alchemiko” pardavimas šoktelėjo nuo 1000 iki 100 tūkst. po to, kai jis į savo puslapį pirmąkart įdėjo rusiškos piratinės šios knygos versijos nuorodą. P.Coelho, kuriam priklauso beveik visų jo knygų ir kūrinių autoriaus teisės interneto erdvėje, savo tinklalapyje skelbia legalias kūrinių versijas, kurias galima parsiųsti…
Pastaruoju metu stebiu kas lankosi nemokamu knygų bibliotekų svetainėse - nemaža dalis mūsų emigrantai. Nenori nutraukti ryšio su lietuvių kalba, o užsienyje nelabai ką rasi paskaityti - tik laikraščius. Štai ir ieško eknygų. O kai nežinai kokia ji - tai pirkti neapsimoka - gali tik niekais išmesti pinigus. Kas jau gerai pramoko anglų kalbą, tie naudojasi dideliais nemokamų knygų resursais internete tokiais, kaip Gutenbero projektas ir kitais - čia pasirinkimas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių nemokamų eknygų. Juk jei jau biblioteka nusipirko knygą - ji jau autoriui sumokėjo ir gali duoti skaityti bibliotekos skaitytojams nemokamai, o jei žmogus nusipirko knygą (t.y. autoriui ir leidyklai sumokėjo ), kodel negali duoti kitiems paskaityti? Jis gi neparduoda, nedaro iš to biznio? Kažkas šiais laikais, pavertusiais pinigus kultu, daugelio galvose negerai. Popierinę knygą paskolinti paskaityti galiu, o eknygą - ne. Netelpa į jokius proto ir logikos rėmus. Įstatymai ne visad teisingi. Jie ir neprivalo būti teisingi, nes kuriami ne dėl žmonių gerovės, o dėl pinigingų užsakovų. Štai ir turime akivaizdų absurdą, paremtą godumo įstatymais.
Pastaruoju metu stebiu kas lankosi nemokamu knygų bibliotekų svetainėse - nemaža dalis mūsų emigrantai. Nenori nutraukti ryšio su lietuvių kalba, o užsienyje nelabai ką rasi paskaityti - tik laikraščius. Štai ir ieško eknygų. O kai nežinai kokia ji - tai pirkti neapsimoka - gali tik niekais išmesti pinigus. Kas jau gerai pramoko anglų kalbą, tie naudojasi dideliais nemokamų knygų resursais internete tokiais, kaip Gutenbero projektas ir kitais - čia pasirinkimas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių nemokamų eknygų. Juk jei jau biblioteka nusipirko knygą - ji jau autoriui sumokėjo ir gali duoti skaityti bibliotekos skaitytojams nemokamai, o jei žmogus nusipirko knygą (t.y. autoriui ir leidyklai sumokėjo ), kodel negali duoti kitiems paskaityti? Jis gi neparduoda, nedaro iš to biznio? Kažkas šiais laikais, pavertusiais pinigus kultu, daugelio galvose negerai. Popierinę knygą paskolinti paskaityti galiu, o eknygą - ne. Netelpa į jokius proto ir logikos rėmus. Įstatymai ne visad teisingi. Jie ir neprivalo būti teisingi, nes kuriami ne dėl žmonių gerovės, o dėl pinigingų užsakovų. Štai ir turime akivaizdų absurdą, paremtą godumo įstatymais.